Lietuviško skonio pica. Kokia ji?

Turbūt sunkiai rastume žmogų, kuris nėra ragavęs picos. Lietuvoje ji gan nesunkiai tapo neatsiejama maisto kultūros dalimi. Tačiau, ar kada susimąstėte, kokie iššūkiai kyla picerijų šefams, norintiems įtikti lietuviško skonio picos valgytojui? Ir nors mes garsėjame, kaip sočių ir skanių bulvių bei mėsos patiekalų mėgėjai, picos yra vienas iš geriausių pavyzdžių kaip lengvai mes prisijaukiname ir adaptuojame savo poreikiams naujus skonius.

Suplanuok savo šeimos meniu

Ir taupyk laiką, pinigus ir energiją!

Apie picas paprastai

Pica – tai italų tradicinis patiekalas, kuriam pagaminti naudojamas plonai iškočiotas tešlos pagrindas, ant kurio tepamas pomidorų padažas, dedamas Mocarelos sūris ir įvairūs priedai, tokie kaip bazilikai, alyvuogės, Prosciutto kumpis ar grybai. Pica kepama labai karštoje krosnyje, dėl ko jos kraštai tampa traškūs, o vidurys – minkštas.

Dėl paruošimo paprastumo ir gaminimui naudojamų vos kelių ingredientų šį patiekalą labai nesunkiai pamėgo ne tik italai. Populiari ji ir Lietuvoje. Tačiau lietuviai nebūtų lietuviai, jei tradiciškos itališkos picos nepritaikytų savam skoniu. Tad kokia pica patinka lietuviams?

Nors picų skonių pasirinkamuose tradiciniai itališki ingredientai visada yra populiarūs, tačiau  lietuviai taip pat mėgsta paįvairinti picas vietiniais prieskoniais ir ingredientais. Kad suprasti kuo skiriasi lietuviško skonio pica nuo itališkos,  pirmiausiai pabandykite išsiaiškinti kokia yra tikra itališka pica.

Itališka pica

  • Itališkoje picoje vyrauja minimalizmas, subtilus skonis, ir tarsi pabrėžiamas naudojamų ingredientų natūralus skonis.
  • Italams labai svarbios tradicijos. Jie su pasididžiavimu laikosi tradicinių receptų ir gaminimo metodų, daug dėmesio skiria ir picos paruošimo meistriškumui.
  • Itališkoms picoms būdingas plonas ir traškus pagrindas su švelniu šiek tiek minkštesniu vidumi. Pagrindas gaminamas iš kvietinių miltų (picoms netgi gaminami specialūs miltai), vandens, mielių ir druskos.
  • Naudojami prieskoniai: švieži bazilikai, alyvuogių aliejus, raudonėlis, kartais česnakai.
  • Sūris – Mozzarella di Bufala (buivolių pieno mocarela) arba Fior di Latte (karvės pieno mocarela).
  • Papildomų ingredientų naudojama mažai, tačiau nesunkiai rasite picas praturtintas prosciutto kumpiu, artišokais, grybais, alyvuogėmis ir pan., tik ne viskuo vienoje picoje.

Tuo tarpu lietuviška pica:

  • Lietuviai mėgsta įvairius picos variantus ir nebijodami eksperimentuoti naujais skoniais ir ingredientais.
  • Lietuviškos picos skonis turtingesnis ir intensyvesnis, su daugybe įvairių ingredientų.
  • Padas dažniausiai storesnis ir minkštesnis nei itališkos picos.
  • Pomidorų padažai dažnai verdami pridedant  daugiau prieskonių ir cukraus. Mūsuose populiaru naudoti ir papildomai majonezo pagrindu pagamintus  padažus su įvairiais prieskoniais.
  • Lietuviai mėgsta įvairius sūrius. Be tradicinės Mocarelos, naudoja ir vietinius sūrius, tokius kaip „Edam“, „Džiugas“, „Bri”, kas suteikia picai unikalų skonį.
  • Be italams įprasto raudonėlio, baziliko lietuviškoje picoje naudojami ir krapai, česnakai, svogūnai ir kitos vietinės žolelės.
  • Prie įprastų italams produktų dažnai papildomai naudojami rūkyti produktai, (dešros, kumpiai, šoninė) marinuoti agurkai, kukurūzai, ananasai ir pan.

Taigi itališka pica yra žinoma dėl savo paprastumo ir aukštos kokybės ingredientų, o lietuviška pica dažnai yra gausesnė ir prisitaikanti prie vietinių skonių, su unikaliu ingredientų ir skonių deriniu. Lietuviai dažnai renkasi picą kaip patogų patiekalą, ypač kai reikia greito ir nesudėtingo sprendimo vakarėliui, vaikų gimtadieniui ar iškylai. Italams pica labiau kasdieninis užkandis nei šventė.

Kur ieškoti skanios picos?

Turbūt sutiksite su manimi, kad konkurencija tarp picerijų yra viena didžiausių maitinimo sektoriuje ir rasti patinkančią ir skanias picas kepančią piceriją yra nelengva užduotis. Tačiau atradus jautiesi saugiai kaskart ištikus dienai ne pagal planą ar užklupus netikėtiems svečiams.

Jau daug metų teikiu pirmenybę mažoms ir jaukioms picerijoms, kurios dažniausiai kepa picas tik išsinešimui, nes jose visas dėmesys būna picai ir klientui. Mėgstu kartas nuo karto išbandyti kažką naujo ir džiaugiuosi kiekvienu nauju, vertu pakartotinio apsilankymo atradimu.

Mažos picerijos man patinka dėl šilto aptarnavimo, unikalių receptų ir lankstumo.  Jų gebėjimas prisitaikyti prie individualių klientų poreikių ir kūrybiškai eksperimentuoti su ingredientais suteikia galimybę atrasti naujus ir nepakartojamus skonius, kurie dažnai nepastebimi dideliuose tinkluose.

O užvis labiau dievinu autentišką patirtį, kurią sunku surasti masiniuose tinkluose. Mažose picerijos dažnai  darbuotojai pažįsta klientus ir prisimena  jų pamėgtus skonius. Kas gali būti geriau, nei po sunkios darbo dienos picerijos darbuotojas, kuris žino, kad jūs nemėgstate svogūnų ar, kad Jums patinka pica su dviguba porcija sūrio?

Dėl skanaus ir kokybiško maisto niekada nevengiu pastovėti eilėje ar palaukti. Atvirkščiai – paprasti ir niekuo neišsiskiriantys kioskeliai ar vagonėliai su nutįsusia laukiančiųjų eile yra mano kelionių tikslas. To paties ieškau ir Lietuvoje. Visada klausiu draugų rekomendacijų ar ieškau informacijos socialinėje erdvėje.

Jei reiktų rinktis tarp tikros itališkos picos ir lietuviškam skoniui pritaikytos picos, aš rinkčiausi pastarąją, nes skonių įvairovė man artimesnė nei italams priimtinas minimalizmas.

Na, o „Pepperoni” picos atradimas – keturių sūrių pica su kriaušėmis. Keturių sūrių pica yra viena mano mėgstamiausių ir dažnai yra ta, pagal kurią sprendžiu apie piceriją. Butent ši pica „Pepperoni” picerijoje buvo tobula! Tai buvo pirmas kartas kada ragavau picą su kriaušėmis, o sūrių ir kriaušių derinys buvo tai, dėl ko į šią piceriją važiavau dar ne kartą!

Šiuo metu Vilniuje yra 4 „Pepperonipicerijos. Užsisakykiti galite vietoje išsinešimui arba per Bolt Food programėlę.

*Tarptautinė picos diena, švenčiama vasario 9 dieną.
* Pepperoni picos diena švenčiama rugsėjo 20 dieną.

Kiti receptai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *